Kontaktinė informacija:
Vilniuje: Jekaterina Rojaka (370 5) 2107688
Vašingtone: Merrell Tuck-Primdahl (1-202) 473-9516
mtuckprimdahl@worldbank.org Varšuva, 2005 m. liepos 21 d. — pasibaigus su ES naryste susijusiam spartaus ekonomikos augimo etapui, 2005 pirmąjį pusmetį aštuonių naujųjų ES narių, – Čekijos Respublikos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos Respublikos, Slovėnijos ir Vengrijos, – ūkio augimas sulėtėjo. Liepos mėn. paskelbtos ES8 ketvirčio ekonomikos ataskaitos duomenimis, 2005 m. pradžioje gamybos apimtys šiose šalyse augo lėčiau. Realusis BVP prieaugis buvo mažesnis visame regione (išskyrus Estiją), o ypač Lenkijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje. Tačiau eliminavus sezoniškumo įtaką, daugumoje šalių, augimas vis gi buvo gana ženklus (žr. grafiką). Nagrinėjamu laikotapriu fiskaliniai ir infliacijos rodikliai daugumoje regiono šalių atitiko planus.  Kaip teigiama ataskaitoje, pirmąjį 2005 m. pusmetį keliose iš ES8 valstybių, besirengiant rinkimams ir vykstant įnirtingai politinei kovai, pažanga įgyvendinant reformas buvo nežymi. Daugiausia dėmesio buvo skiriama mokesčių sistemos reformai, o Estija ir Lietuva ėmėsi konkrečių veiksmų, mažinant fizinių asmenų pajamų mokesčius. „Tačiau nesėkmingai pasibaigusios ES derybos dėl 2007-13 metų finansinės perspektyvos ir dėl to atsiradęs netikrumas dėl ES finansinės paramos ateityje apsunkino naujųjų ES narių vidutinio laikotarpio biudžeto planavimą” – pastebėjo Thomas Blatt Laursen, pagrindinis ataskaitos autorius ir vedantysis Pasaulio banko Europos ir Centrinės Azijos regiono ekonomistas. Priedas: Pirmųjų ES metų narystės pamokos Per pirmuosius metus po įstojimo į ES dinamiškai plėtojosi prekyba – ne tik su ES senbuvėmis, bet ir tarp naujųjų valstybių narių, o taip pat ir tarp jų ir kitų pasaulio valstybių. Įstojus į ES, kapitalo įplaukos į naująsias ES nares, įskaitant tiesiogines užsienio investicijas, ženkliai išaugo, tačiau darbo jėgos judėjimas tarp valstybių išliko nežymus, iš dalies dėl daugumoje valstybių taikomų pereinamojo laikotarpio apribojimų. Ataskaitoje nurodoma, kad kol kas daugiausia naudos iš ES paramos gavo ūkininkai, tai akivaizdžiai matyti iš padidėjusių pagrindinių žemės ūkio produktų kainų, didesnių pardavimo apimčių, o taip pat teikiamos paramos pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Labiausiai nukentėjo bendrovės, kurios nespėjo persitvarkyti ir tinkamai pasirengti didesnei konkurencijai. "Pasirengimo stojimui į ES lakotarpis suteikė nepaprastai daug galimybių įgyvendinti įvairias reformas, tačiau jau esant ES šiomis galimybėmis pasinaudoti bus vis sunkiau. Bendrovėms, privatiems asmenims ir vyriausybėms, nesugebėjusioms tinkamai išnaudoti naujų galimybių, dabar gali prireikti daugiau laiko pasiekti vidutinį ES gyvenimo lygį", – teigia pagrindinis studijos autorius, Thomas Blatt Laursen. "Norint pasiekti vidutinį ES gyvenimo lygį, prireiks ne tik finansinės paramos iš ES, – iš dalies ir dėl to, kad kai kurios naujosios šalys-narės neturi pakankamų galimybių ją įsisavinti. Taip pat reikės nemažai pastangų užtikrinant makroekonomikos stabilumą bei tęsiant struktūrines reformas investiciniam klimatui gerinti bei darbo jėgos lankstumui didinti", - pabrėžė p. Laursen. Speciali tema: viešosios-privačiosios partnerystės – fiskalinė rizika ir institucijos Viešosios-privačiosios partnerystės (PPP) tampa vis populiaresnės ES8 valstybėse, kurios, esant ribotiems finansiniams ištekliams, siekia didinti investicijas į infrastruktūrą, racionaliau perskirstyti riziką tarp viešojo ir privataus sektorių, bei mažesniais kaštais gerinti paslaugų kokybę. Labiausiai PPP yra paplitusi Vengrijoje (vienas projekto pavyzdžių – M5 greitkelio tiesimas), iš dalies dėl sudėtingos šalies fiskalinės situacijos bei dėl to, jog šis finansavimo būdas padeda taupyti biudžeto lėšas. Taigi, PPP populiarumas tiesiogiai yra siejamas su šalies fiskalinių problemų mastu. Ataskaitos autoriai pastebi, kad Lenkija ir Čekijos Respublika, bei, šiek tiek mažesniu mastu, Slovakija, taip pat ieško būdu aktyviau pritraukti privatųjį sektorių į infrastruktūros plėtros projektus. Daugeliu atveju PPP panaudojimo privalumai, palyginti su tradiciniu investavimo metodu, nėra visiškai akivaizdūs, dažnai su jomis susijusi fiskalinė rizika nėra pakankamai įvertinta, atskleidžiama ar valdoma, o neapibrėžtų įsipareigojimų traktavimas taip pat nėra aiškiai apibrėžtas tarptautiniuose apskaitos standartuose. Ataskaitoje siūlomi įvairūs metodai, kaip valstybių fiskalinės institucijos galėtų veiksmingiau valdyti tokią riziką, sukurti reikalingus techninius įgūdžius jai analizuoti, vertinti bei užtikrinti didesnį skaidrumą (panaudojant informacijos atskleidimo, atskaitomybės, ataskaitų teikimo ir kitus metodus).
|
