Contacts: Jacek Wojciechowicz (48-22) 520 80 54 jwojciechowicz@worldbank.org Merrell Tuck, global mobil # 202 415 1775 mtuckprimdahl@worldbank.org Varšuva, birželio 20, 2005. Daug valstybių Centrinėje bei Rytų Europoje, o taip pat ir Vidurio Azijoje turėtų labiau pasistengti siekdamos padidinti teisinės sistemos efektyvumą, gerinti įstatymų vykdymą ir sukurti tvirtesnes teisėjų atsakomybės paskatas. Joms taip pat derėtų mažinti atidėtų bylų skaičių ir imtis spręsti korupcijos problemas teismų sistemoje. Apie tai kalbama naujausiame Pasaulio banko pranešime. “Teisinės sistemos pereinamąjį laikotarpį išgyvenančiose valstybės: praeities įvertinimas, žvilgsnis į ateitį”, taip pavadintas pranešimas apžvelgia pokyčius teismų institucijose pereinamojo laikotarpio šalyse po 1990 m. bei pateikia dabartinės padėties jose įvertinimą. Pranešimo autoriai remiasi tų šalių piliečių, teisininkų bei įmonių vadovų apklausų rezultatais. “Teisinė reforma nespėja koja kojon su ypač sparčiomis rinkos reformomis. Iš tiesų, teisinėje sistemoje pažanga daug lėtesnė nei beveik bet kurioje kitoje politinių ar institucinių reformų srityje”, - sako Šeril Grei (Cheryl Gray), Pasaulio banko Skurdo mažinimo ir ūkio valdymo departamento Europos ir Vidurio Azijos regionui (ECS) direktorė. Naujosios ataskaitos paskelbimas sutampa su birželio 21 – 22 d.d. vyksiančiu seminaru apie “Sutarčių vykdymą ir teismų sistemas Vidurio bei Rytų Europoje”, kurį rengia Pasaulio bankas ir centrinis Lenkijos bankas. Į šį renginį susirinks valstybės pareigūnai iš keturiolikos šalių ir teritorijų, o taip pat ir šalių donorių tam, kad pasidalintų informacija bei pasikeistų patirtimi teismų sistemos reformų bei sutarčių vykdymo klausimais bei padėtų pagrindus būsimam bendradarbiavimui. “ECA regiono valstybėms jau išaugus iš pereinamojo laikotarpio rėmų, pradėjus konkuruoti pasaulinėje rinkoje bei atsiradus jų įmonių pasitikėjimui oficialia teismų sistema, jau galinčia spręsti ūkinius ginčus, spaudimas teismams tik dar labiau didės. Dėl šios priežasties, teismų institucijų stiprinimas tampa vienu svarbiausiu iššūkiu naujajame dešimtmetyje”, - pastebi Deividas Bernšteinas (David Bernstein), pranešimo bendraautorius ir Pasaulio banko ECA regiono šalių vyresnysis visuomeninio sektoriaus specialistas. D. Bernšteinas dirba su vyriausybėmis valstybės valdymo bei tesinės reformos projektų klausimais Balkanuose bei Kaukaze. Įmonių bei teisininkų požiūris į teismų sistemos sąžiningumą ir efektyvumą Pasak pranešimo, vos ketvirtis apklausoje dalyvavusių vadovų mano teismus esant sąžiningomis ir garbingomis institucijomis (nors kai kuriose šalyse, tokiose kaip Albanija, Kirgizija, Moldavija ir Rusija ši dalis yra dar menkesnė). Mažiau nei 40 procentų įsitikinę, kad teismai gali priversti vykdyti savo nutarimus. Daugelis vadovų tvirtina, jog teismai dirba lėtai ir daug kainuoja, o daugelyje šalyje jų išlaidos ypač sparčiai brangsta. Tikrai, atrodo, jog piliečių požiūris į teismus gerokai suprastėjo nuo paskutiniojo praėjusio šimtmečio dešimtmečio vidurio. Pranešime pateikiami pagal Banko grupės projektą “Verslas” pasirinktame regione vykusios teisininkų apklausos duomenys. Pasak teisės ekspertų, pavyzdžiui, 2004 m. daugelyje pereinamojo laikotarpio šalių atgauti neapdraustos skolos sumą reikėjo daugiau nei 200 dienų, o Serbijoje, Juodkalnijoje bei Lenkijoje šis laikotarpis užsitęsdavo net trejus metus. Visame ECA regione vidutinis skolos atgavimo laikotarpis yra beveik du kartus ilgesnis nei aukštesnes pajamas turinčiose EBPO valstybėse. Įvairios šalys, įvairūs receptai jų teismų sistemoms reformuoti “Pažvelgę į tai, dėl kokių priežasčių įmonės kreipiasi į teismą, galime pastebėti ryškius skirtumus. O tai, savo ruožtu, leidžia numatyti labiausiai gyvybingas reformas ateityje. Nėra nieko keisto, jog egzistuoja stiprus ryšys tarp ekonominių reformų masto ir iš to kylančio teismų sistemos reformavimo poreikio. Vis tebeauganti paklausa tik dar labiau didina spaudimą teismams, lėtindama jų darbą ir sukurdama dar labiau negatyvią nuomonę apie juos”, - aiškina Džeimsas Andersonas (James Anderson), pranešimo bendraautorius ir Pasaulio banko vyresnysis specialistas ECA regiono valstybėms. Kiekvienos šalies teismų sistemos reformos strategiją reikia sudaryti atsižvelgiant į realijas ir tos šalies poreikius. Tokiose valstybėse kaip Baltarusija ir Uzbekija, kur kapitalizmas geriausiu atveju dar tik pradeda formuotis, prioritetas turi būti teikiamas nešališko ginčų sprendimo poreikio sukūrimui, ir tai turėtų būti daroma lygiagrečiai su rinkos reformomis. Vystantis privačiam sektoriui, vystysis ir teismų poreikis. Teisėjai, įstatymų leidėjai ir vyriausybės pareigūnai turėtų dirbti kartu, kad atsirastų teisinė atsakomybė ir nepriklausomybė, tuo pat metu laipsniškai didinant tesimų sistemos pajėgumus. Azerbaidžane, Gruzijoje, Moldavijoje ir Ukrainoje rinkos reformos gerokai pažengė į priekį, bet teismų sistema vis dar lieka silpna. Sprendimų priėmėjai ir teisėjai šiose valstybėse privalo susitelkti į būtinybę didinti atsakomybę ir investuoti į bazinius pajėgumus – teismų patalpas, paprasčiausią informacinių technologijų infrastruktūrą, teismo personalo ar administratorių, galinčių išlaisvinti teisėjus nuo papildomų darbų, samdymą. Bulgarijoje, Makedonijoje ir Rumunijoje egzistuoja stiprus teismų paslaugų poreikis, nors teismų pajėgumai čia yra labai vidutiniški.Šios šalys privalo spręsti klausimus, susijusius su sudėtingais nepriklausomumo, atsakomybės, teismų veiklos, alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmais bei advokatūros struktūra bei veikla, antstoliais ir notarais. Joms būtina veikti greitai, kad sugebėtų įgyvendinti visapusę teismų sistemos reformos strategiją, kurią pačios ir kuria. Šalyse, kur ir poreikis ir pajėgumai yra gan neblogai išvystyti, o taip yra naujosiose ES narėse bei Kroatijoje, galima sutelkti visas pastangas į likusias silpnas sritis arba reformų spartą, kaip Slovakijoje, ar gebėjimą įgyvendinti sprendimus, kaip Lenkijoje ir Baltijos valstybėse, arba sąžiningumą ir atvirumą, kaip Vengrijoje. Tolimesnės teisinės ir teismų sistemos reformos pagrindai. Kas daroma? Kiekviena šalis susiduria su skirtingais iššūkiais reformuodama savo teismus, tačiau, pasak šio pranešimo, visoms būdingi tie patys poreikiai: - Skaidrumo ir atsakomybės didinimas naudojantis nuopelnais grindžiama teisėjų skatinimo sistema, atsitiktiniu bylu parinkimu, sprendimų publikavimu bei mechanizmais, leisiančiais užtikrinti žiniasklaidos bei piliečių atsaką į teismų sistemos veiklą. Pavyzdžiui, Armėnijoje ir Gruzijoje imtasi priemonių gerinti teisinės informacijos srautus it taip didinti sistemos skaidrumą.
- Lesti didesnę biudžetų, personalo ir procedūrų kontrolę ir taip užtikrinti veiklos nepriklausomumą. Teisėjams Makedonijoje 2004 metais patikėta visiška jų pačių biudžetų kontrolė.
- Peržiūrėti bylų tvarkymo procedūras ir taip gerinti teisinę kontrolę bei našumą teismo salėje bei aprūpinti teismus informacinėmis technologijomis, kad šie užtikrintų naujos sistemos automatizavimą ir stebėjimą. Albanija, Armėnija, Kroatija ir Makedonija jau įgyvendina tokias sistemas.
- Gerinti teismų pasiekiamumą, saugumą ir veiklą per kapitalo investicijas į naujus ar renovuotus pastatus. Pavyzdžiui, Gruzijoje, teismo rūmų atstatymui Tarptautinė plėtros asociacija (banko lengvatinių paskolų langas) skyrė 13,4 milijonų dolerių paramą.
“Teisės norma yra esminė prielaida gerai funkcionuojančiai rinkos sistemai sukurti; daugelio pereinamojo laikotarpio valstybių vadovai supranta poreikį plėtoti efektyvią, veiklią ir patikimą teisinę bei teismų sistemas, priskirdami jį prie pagrindinių prioritetų. Mes tikimės, jog ši analizė ir pranešime esančios pamokos padės tęsti šį darbą”, užbaigia Š. Grei. |
RSS