Click here for search results
Online Media Briefing Cntr
Embargoed news for accredited journalists only.
Login / Register

Produsaun hahán Aumenta, Balada-Hakiak Aumenta tanba Pessoal Treinadu Barak mak Implementa Programa Reabilitasaun Agrikultura

Available in: English

 

Contact: In Dili, Luis Sequeira
(670) 723 0554
lsequeira@worldbank.org

Dili, 14 Julhu 2005 - Desde restaurasaun ukun’an, nasaun ne halo ona progresu bot iha sektor agrikultura ho produsaun hahán aumenta to nível hanesan ho nível tinan-klaran 90s. Avaliasaun mak fo aten-brani hosi Ministério da Agricultura,  Florestas e Pescas (MAFP) ne marka enserramentu Segundu Programa Reabilitasaun Agrikultura (ARP II)  iha 15 Juñu 2005.

“De faktu, ami halo ona progresu hosi reabilitasaun ba dezenvolvimentu,” Sr. César José da Cruz, Secretário Permanente MAFP no Jerente Projetu ARP nian hatete wainhira nia koalia konabá realizasaun bot sira ARP II nian ho folin US$8 milloens, nebé Fundu Fidusiáriu ba Timor Leste/Trust Fund for East Timor (TFET) suporta nebé Banku Mundial administra.

ARP I no II fo ona osan liu US$16 milloens ba sektor agrikultura iha tinan lima nia laran. Realizasaun bot-liu ida hosi ARP II  mak servisu hamutuk ho parseiru dezenvolvimentu sira seluk no komunidade sira atu hasae produtividade to’os nian. “Banku Mundial no nia parseiru sira haksolok atu sai asosiadu ho esforsu sira MAFP nian no ami share nia meta dezenvimentu sira atu fo seguransa hahán no promove empregu liu hosi dezenvolvimentu agri-bisnis sira,” Sra Elisabeth Huybens, Chefe Banku Mundial Timor Leste hateten. “Programa ne nia realizasaun prinsipál sira inklui rede eskema irrigasaun sira mak moris daudaun, atividade seguransa hahán iha suco sira no amelhoramentu saúde balada-hakiak nian.”

Ohinloron, Timor Leste produz fos tonelada 44,000 no batar liu tonelada 80,000 tina-tinan tau tan hahán ai-abut no modo-tahan importante barak sira seluk. “Maibé, antes tempu Indonezia nian, fo la’os hahán prinsipal  tradisional povu nian,” Sr. Da Cruz hatete, “batar mak hahán prinsipal. Iha ami nia faze tuir mai (ARP III), fokus/atensaun sei fo ba aumenta produsaun hahán iha area foho hanesan batar, fore, fehuk eropa, fehuk midar, ai-fariña no modo-tahan atu tulun hadia diversidade hahán no seguransa hahán hosi hakuran risku no hadia nutrisaun ba hahán  mak ema han. Liu tan, tanba besik 80% husi populasaun involve’an iha agrikultura subsisténsia/ba han lor-loron nian, florestas no peskas, nia subliña importánsia atu promove agri-bisnis iha faze tuir mai atu hamoris empregu mak fo benefisiu iha distrito sira.”

 

Iha realizasaun importante ARP I & II sira seluk nia let iha mos:

·         Dezenvolvimentu kuadru polítika agrikultura bázika ba nasaun no hadia kapasidade iha Ministério laran rasik. Ohinloron iha pessoal liu 250 iha MAFP.

·         Númeru populasaun balada-hakiak mak isin-diak, liu fali 80% mak simu ona vasina hosi traballador treinadu balada-hakiak suco nian nain 190 “iha MAFF, ami nia pessoal karantina hetan mos benefisiu hosi ami nia kooperasaun diak konabá dezenvolvimentu lei karantina iha ARP II, no ho sira nia implementasaun tuir mai ho tulun hosi Servisos Karantina no Inspesaun Australia nian/Australian Quarantine and Inspection Service (AQIS) atu asegura katak lei sira ne hetan vigorizasaun didiak,” Sr da Cruz hatete.

·         Liu fali hektar 4,000 hosi rai irrigadu sira mak bele uza hodi nuné halo total hamutuk hektar 37,000. Enkuantu rai sira ne balun nudar reabilitasaun kanal tuan sira, sistema foun sira dezenvolve daudaun atu fo asesu ba rekursu bee nuné mos hadia asesu ba merkadu hodi reabilita lurón asesu liu fali km100.

·         Atu asegura katak sistema bee foun sira ne ema hotu-hotu mak uza makás, ARP II tulun hamoris ona Asosiasaun Utilizador Bee 15 atu maneja rekursu importante ne.

·         Introdusaun variedade foun mak bele fo produsaun barak-liu no métodu halo to’os mak hadia ona aumenta tihaona produsaun fos iha eskema sira mak komunidade reabilita no mos iha eskema médiu sira.

 

ARP II mos suporta ona dezenvolvimentu no publikasaun Lei no Regulamentu Peskas Nasional ida no tulun ona konabá produsaun projetu politika florestal ida. Orasné Ministério tama iha prosesu atu dezenvolve politika seguransa hahán ida ho GTZ no ARP III hodi halo konsulta ho Ministério de Saude, Edukasaun, no instituisaun governamental no no-governamental sira seluk.  Politika ne nia intensaun atu determina target klaru ba hadia seguransa hahán (iha kuantidade no mos kualidade) ba populasau joven ida mak aumenta lalais.

 

Atu hetan liu tan informasaun, visita ami nia internet www.worldbank.org/tl


Related News

Deklarasaun hamutuk hosi Komunidade Doador Internasional konabá Situasaun iha Timor-Leste
Estratejia Foun ba Timor-Leste Sublina Susesu Sira no Rekere Asaun atu Konsolida ba Progresu
Governu nia Planu atu Hadiak Eksekusaun Orsamentu Nasional Hetan ona Suporte hosi Parseiru Dezenvolvimentu sira



Permanent URL for this page: http://go.worldbank.org/U7QT6AHKV0